ETNOGRAFINIAI REGIONAI LIETUVOJE BEI LANKYTINI OBJEKTAI

ETNOGRAFINIAI REGIONAI, LANKYTINI OBJEKTAI

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

 Regioniniai Lietuvos kultūros skirtumai atspindi sudėtingą valstybės istoriją: jau nuo XIII a. dabartinėje šalies teritorijoje yra istoriškai susiformavusios penkios etnografinės sritys, arba regionai. Šiuo metu, vis dar vykstant karštoms diskusijoms dėl naujo Lietuvos Respublikos administracinio ūkinio suskirstymo, Etninės kultūros globos taryba Lietuvoje siūlo skirti 5 etnokultūrinius regionus: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos. Kai kuriuos šių regionų dar siūloma skaidyti į paregionius (pvz., Žemaitijos regioną – į Pietų ir Šiaurės Žemaitijos paregionius). Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.

REGIONAI:

• Dzūkija;
• Aukštaitija;
• Suvalkija;

• Žemaitija;
• Mažoji Lietuva.

AUKŠTAITIJA

Aukštaitija, esanti Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje, yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Seniau žmonės šiame regione gyveno laisvai išdėstytuose vienkiemiuose arba gatviniuose rėžiniuose kaimuose, kuriuose gyvenamieji namai būdavo išrikiuoti prie kelio, o ūkiniai pastatai stovėdavo kiemo gilumoje. Aukštaitijos tradiciniuose audiniuose ir nacionaliniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos. Aukštaičiai garsūs ir tuo, kad gieda sutartines – polifonines dainas, išlaikiusias archajišką muzikinę ir poetinę formą, taip pat groja skudučiais ir pučia ragus. Aukštaitija garsėja ir kaip aludarių kraštas. Biržų pilyje yra Alaus muziejus, o alaus galima paragauti trijose mieste esančiose alaus daryklose. Kitame Aukštaitijos mieste Utenoje yra didžiulė „Utenos“ alaus gamykla. Ragaudami aukštaitišką alų pasimėgaukite ir tradiciniais šio regiono patiekalais – skryliais, virtiniais, pieniška miltinių kukulaičių sriuba, blynais su spirgų, varškės ar grietinės padažu, rugine duona, rūkytais mėsos gaminiais. Visa tai įrašyta į Europos kulinarinio paveldo sąrašą.

Aukštaitija garsėja savo alumi.

Aukštaitija dar vadinama ežerų kraštu, šioje Lietuvos dalyje gausu miškų ir kalvų. Sakoma, kad vaizdinga gamta lėmė tai, jog aukštaičiai yra linksmo būdo žmonės, Aukštaitijoje daug pasakorių ir poetų.

ŽEMAITIJA

Žemaitija – etninis regionas Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Šio regiono sostinė – Telšiai, antras pagal reikšmę miestas – Varniai. Sakoma, kad žemaičiai yra užsispyrę ir ištikimi žmonės. Seniau Žemaitija buvo garsi tuo, kad joje klestėjo įvairūs amatai: dailidės statydavo namus, gamindavo baldus, ratelius siūlams verpti, darbo turėjo kubiliai, klumpadirbiai, batsiuviai, siuvėjai, audėjos, račiai, kalviai, kailiadirbiai. Ypač populiari buvo puodininkystė – žemaičių puodžiai lenkė visus kitus Lietuvos regionus. Itin linksmai žemaičiai švenčia Užgavėnes: persirengę įvairiausiais veikėjais, užsidėję baidyklių ir gyvūnų kaukes jie lanko kaimynus, iš oro spėja apie būsimą derlių, buria, o vakare sudegina Morės iškamšą – visų žiemos sunkumų simbolį. Ir būtinai daug kartų valgo, ypač blynų – kad metai būtų turtingi.

Žemaitijoje užgavėnės švenčiamos itin linksmai.

Lankantis Žemaitijoje būtina paragauti tradicinių žemaičių gėrimų ir valgių – mėtų arbatos, džiovintų obuolių giros, troškintų kopūstų su kiaulės koja, kruopinių vėdarų, bulvinių blynų, šventinio kastinio, rasalynės ar cibulynės sriubos.

DZŪKIJA

Dzūkija, dar vadinama Dainava – nederlingiausias, tačiau miškingiausias Lietuvos regionas, yra šalies pietryčiuose, tarp Nemuno vidurupio ir Neries upės. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugeliui Dzūkijos gyventojų buvo, o ir dabar tebėra miškas. Anksčiau šiame regione žiemą žmonės kirto medžius, tašė sienojus, gamino pabėgius, plukdė sielius, darė namų apyvokos daiktus, pavasarį žvejojo, vasarą uogavo, rinko vaistažoles, medžiojo, džiovintus grybus parduodavo net tolimų Rusijos gubernijų pirkliams. O ir dabar dzūkų džiovinti, konservuoti ar švieži šaldyti grybai bei miško uogos kaip delikatesai keliauja ne tik į Lietuvos parduotuves, bet ir į Vakarų Europą.

Dzūkai garsėja kaip nepralenkiami grybautojai

Dzūkijoje iki šiol išliko beveik visi senoviniai verslai. Trobesiai, baldai, namų apyvokos daiktai – viskas savo rankomis sukuriama. Dzūkijoje taip pat daug stalių, puodžių, kalvių, pynėjų iš vytelių ir skiedrų, medžio drožėjų, juodosios keramikos meistrų. Dzūkės yra turbūt kūrybingiausios audėjos visoje Lietuvoje, puikios mezgėjos ir siuvinėtojos, šiaudelių narstytojos.

Dzūkija garsėja ir savo reto grožio gamta – didingais miškais ir ežerais, šaltiniuotomis upėmis ir pelkingomis laukymėmis.

Šis kraštas vadinamas dainingiausiu visoje Lietuvoje: dzūkai dainuoja ir sunkius darbus dirbdami, ir vestuvėse šokdami, gieda krikštydami kūdikėlį, rauda palydėdami mirusiuosius.

SUVALKIJA

Suvalkija, arba Sūduva – regionas pietinėje–pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno upės, todėl kartais vadinamas ir Užnemune. Pagrindinis šio regiono gyventojų verslas nuo I tūkstantmečio pradžios buvo ir yra žemdirbystė. Žemdirbystei palankios derlingos žemės ir suvalkiečių darbštumas lėmė tai, kad šio regiono gyventojai buvo turtingiausi XIX–XX amžiaus Lietuvos ūkininkai, šiame krašte buvo daug išsilavinusių žmonių. Suvalkijoje yra gimęs Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Suvalkija – tikras lygumų kraštas, o suvalkiečiai yra racionalūs, sumanūs ir be galo taupūs žmonės. Beje, lankydamiesi Suvalkijoje paragaukite šio krašto žmonių ant ajerų lapų kepamos gardžios duonos.

Ypatingai skani ant ajerų lapų kepama duona.

 

MAŽOJI LIETUVA

Mažoji Lietuva, vadinamas Klaipėdos kraštas – Kuršių Nerija, Šilutės ir Klaipėdos rajonas bei pietinė Tauragės apskrities dalis. Nuo XVI amžiaus iki 1918 metų Mažosios Lietuvos regionui priklausė ir dabartinė Kaliningrado sritis (Rusijos Federacija). Kaliningrade buvo išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, veikė pirmosios lietuviškos mokyklos. Klaipėdos krašte yra vienas gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras – Kuršių Nerija. Nepakartojama yra ir Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas su upe vietoje centrinės gatvės, pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas ir ornitologinė stotis – per šį kraštą eina Didysis paukščių migracijos traktas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai.

1929 m. įkurta ir iki šiol veikianti ornitologinė stotis Ventės rage.

Ypatinga Mažojoje Lietuvoje medinė liaudies architektūra: trobų, prieangių, klėčių puošyba – ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigiančios žirgeliais ar kitokiais lėkiais. Tikėta, kad jie saugo sodybą nuo blogio. Į dausas išėjusiųjų senųjų pamariečių vietas saugo saviti kryžiai – krikštai.

 LANKYTINI OBJEKTAI PAGAL REGIONUS

DZŪKIJOJE GALIME PAMATYTI:

DZŪKIJOS NACIONALINIS PARKAS – tai kraštas, garsėjantis turtinga istorija, gamtos vertybėmis, dainingais dzūkais, kurie išsaugoję ir puikiai puoselėja senelių ir tėvų etnokultūros vingrybes. Nacionalinio parko vartai – Merkinė. Piliakalnis, Kryžių kalnelis, juodosios keramikos meistrai. Marcinkonys. Dzūkų muziejus, pažintiniai takai. Zervynos. „Ūlos akis“.

DRUSKININKAI-Dar kitaip vadinami sveikatos miestu. Jį garsina ne tik unikalios gamtos versmės ir šaltiniai. Pasaulinę šlovę jiems pelnė ir čia gyvenę garsūs menininkai – dailininkas bei kompozitorius M.K.Čiurlionis, skulptorius modernistas Žakas Lipčicas. Grūto sovietinių skulptūrų parkas.

NEMUNO KRAŠTAS- Lankomi gamtos objektai: įspūdingosios Strėvos įgriuvos, „Velnio duobė“, Nemuno atodanga, Nemuno krantinė Birštone. Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras. Vytauto Didžiojo paminklas, Vytauto kalnas. Prienų parkas, senasis malūnas, paminklas kunigaikščiui Kęstučiui. 

TRAKŲ ISTORINIS NACIONALINIS PARKAS- lankomi objektai šiame parke: Trakų salos pilis; Trakų pusiasalio pilies griuvėsiai; Užutrakio dvaras; Angelų kalva; Irklavimo muziejus; Karaimų etnografinė ekspozicija.

AUKŠTAITIJOS STEBUKLAI:

MOLĖTŲ LANKOMI OBJEKTAI- Lankomas Europos geografinis centras Purnuškėse, Dubingiai, Molėtai. Etnokosmologijos centre susipažinimas su etnokosmologijos idėjomis, žinių pateikimas etnologiniu, mokslo istorijos, filosofiniais, astronominiais požiūriais. Pasikėlimas į bokštą 40m. aukštyje, apylinkių apžvalga.

ANYKŠČIAI- KULTŪROS LOPŠYS-tai Aukštaitijos kultūros centras. Tai nuostabios gamtos ir žmogaus kūrybos vientisumo pavyzdys. Lankomi Anykščių muziejai: A.Baranausko, A.Vienuolio Žukausko, J.Biliūno, B.Buivydaitės. Liudiškių, Šeimyniškėlių piliakalniai. Šventosios pažintinis takas, Puntuko akmuo. Arklio muziejus. 

AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS- čia saugojami, tausojami ir puoselėjami etnokultūrinės srities gamtiniai ir kultūriniai savitumai. Lankomas Labanoras, Palūšė. Ladakalnis, Ginučiai, Stripeikiai. Ginučių malūnas. Bitininkystės muziejus. Mokomasis botanikos takas. Skulptūrų alėja. Palūšės bažnyčia.

PO AUKŠTAITIJOS PUŠYNUS- Gražutės regioninis parkas – tai ežerų ir pušynų lobynas. Aplankomi įdomiausi objektai: Salakas, Dūkšto dvaras, Tiltiškių vandens malūnas, Baltriškės, Zarasai.

BIRŽAI-ŠIAURĖS LIETUVOS PERLAS- 
Ši sena sėlių genčių žemė istoriniuose dokumentuose minima jau 15 a. Labiausiai šį kraštą garsino Radvilų giminė, kuri čia šeimininkavo net keletą šimtų metų. Biržų tvirtovė – pilis storiausiomis sienomis, gynybiniais pylimais, vandens grioviais – istorinės praeities liudininkas. Astravo dvaras, Širvėnos ežeras, karstinės įgriovos. 

PAKRUOJO LYGUMOS- Lankomas vienas iš vertingiausių ir didžiausių Lietuvoje išlikęs Pakruojo dvaras. Linkuvos buvęs senosios regulos karmelių vienuolynas. Susipažįstama su šio krašto verslo įmonėmis.

SUVALKIJOS LYGUMOS:  

SŪDUVOS ŽEMĖS DVARAI- Suvalkijos regione išlikusių dvarų istorinė raida. Kiduliai. Jų praeitį mena šimtametis parkas ir 19 a. statytas dvaro ansamblis. Istoriniuose dokumentuose minima, kad šiame dvare gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III. Zyplių dvaras. Jį sudaro vienuolika išlikusių pastatų. Kai kuriuose pastatuose vietos bendruomenė pritaikė savo reikmėms – veikia pastovi tautodailininkų darbų ekspozicija, vyksta įvairūs renginiai. Paežerių dvaras. Iškilęs 18 a., projekto autorius architektas Martynas Knakfusas.  

SUVALKIJOS KŪRĖJŲ PĖDSAKAIS- Suvalkijos kraštas turtingais garsiais Lietuvos kūrėjais. Aplankysite rašytojų, poetų, kitų garsių žmonių memorialines vietas bei muziejus. 

ŽEMAITIJOS LANKOMI OBJEKTAI:

ŽEMAITIJOS DVARAI- Žemaitijos  regione išlikusių dvarų istorinė raida. Kelmės dvaras. Keletą šimtmečių priklausęs Guževskių  šeimai, išlaikęs savitą architektūrinį paveldą. Biržuvėnų dvaras. Tai vertingas architektūrinę, istorinę, urbainistinę vertę turintis medinio dvaro sodybos kompleksas. Renavo dvaras – vienas geriausiai išlikusių dvaro ansamblių šiame regione. Plateliai. Buvusio iškilaus ir puošnaus dvaro išlikę tik pėdsakai. Tačiau puikiu peizažu visada patraukli vietovė atvykstantiems keliautojams. Plungės dvaras. Menantis iškilią ir turtingą Oginskių giminę. Gausūs dvaro statiniai, puoselėjamas parkas ir intriguojanti Oginskių giminės istorija – nei vieno negali palikti abejingo !

KALVOTOJI ŽEMAITIJA- Kelionėje siūloma  išsamiau susipažinti su įdomiais  regiono gamtiniais objektais.  Varnių regioninis parkas garsus savo paslaptingais piliakalniais. Lopaičiai – unikalus baltiškosios istorijos liudininkas. Šatrijos piliakalnis.  Medvėgalio piliakalnis. Plateliai – Žemaitijos Nacionalinio parko centras.  Sovietinio laikotarpio reliktas – Militarizmo muziejus. Mosėdis – akmenų ekspozicija sename vandens malūne ir Bartuvos slėnyje.  Orvidų sodyba – muziejus.

SAKRALINĖ ŽEMAITIJA-  Kelionėje siūloma  išsamiau susipažinti su regiono turtingu  sakraliniu paveldu. Lankomi 16– 19a. kultūrinis – dvasinis centras  Varniai.  Vykstama į  septynių kalvų miestą Telšius – dabartinį Žemaitijos vyskupystės centrą.  Garsioji  Žemaičių Kalvarijos šventovė šiandien populiarus piligrimų centras. 

MAŽOSIOS LIETUVOS LANKOMI OBJEKTAI:

KLAIPĖDA- JŪRŲ UOSTO VARTAI-  Lankomas vienas įdomiausių miestų Lietuvoje. Ekskursija po Klaipėdos senamiestį:  senoji perkėla, Dramos teatras, parodų rūmai, piliavietė, turgaus aikštė. Smiltynė: Jūsų muziejus, delfinariumas. 

KURŠIŲ NERIJA- Siūloma išsamiau susipažinti su gamtos objektų lobynu – Kuršių Nerija. Juodkrantė. Lankomas skulptūrų parkas moderniai įrengtoje krantinėje, įspūdingomis skulptūromis apjuostas Raganų takas.  Galimybė nuo Avikalnio pasigėrėti puikiais vaizdais. Nida. Lankoma etnografinė žvejo sodyba, simbolinis gintaro kelias, Parnidžio kopa, Urbo kalnas, T.Mano muziejus.

VENTĖS RAGAS-Pateikiama išsami informacija apie Mažosios Lietuvos istoriją,  žymius žmones. Lankomos su juų gyevnimu bei veikla susijusios vietos. Bitėnai –M.Jankaus muziejus. Rusnė – didžiausia Lietuvos sala. Kintai, unikalus Mingės kaimas. Ventės Rage apžiūrima ornitologijos centro ekspozicija.

 

LIETUVA IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO!