Turizmas– tai kelionės siekiant pailsėti,patirti naujų įspūdžiųar pasilinksminti.Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų.
„Turizmo“ sąvoka yra kilusi iš tour (lietuviškai 'kelionė'). Šis žodis reiškia, kad vykstama iš vienos vietos į
kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Kaip terminas jis atsirado XIX a.
pabaigoje ir reiškė keliavimą.
Turistas- tai fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais- dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar kitais specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, bet ne ilgiau kaip vienus metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje.
Pagrindinės turizmo rūšys:
- Pažintinis turizmas
- Poilsinis turizmas
- Trnybinis turizmas
- Religinis turizmas
- Masinis turizmas
Daugiausiai turistų lankomi miestai:
LIETUVOS TURIZMAS
- Kaimo turizmas- dėl kurio kasmet į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio šalių;
- Vandens turizmas- plaukiojimas valtimis, baidarėmis, jachtomis, kanojomis;
- Sportinis turizmas- tai kelionės kurių tiklas dalyvauti sporto varžybose;
- Mototurizmas- vaziavimas totociklais, nuoma, jų remontavimas ir detalių tiekimas.
- Vandens kelionių;
- Dviračių;
- Slidinėjimo;
- Kalnų;
- Pėsčiųjų.
TURIZMO ISTORIJA
Senovės Romoje daugelį kelionių įtakojo siekiai
užvaldyti kuo daugiau žemių. Keliaujama buvo pėsčiomis, arkliais,
vežimais, laivais. Turtingieji keliaudavo į Egipto ir Graikijos
maudynes, jūros kurortus, o taip pat šventas vietas. Su senovės Roma siejama ir pirmųjų viešbučių atsiradimas. Romos imperijai žlugus, sumažėjo kelionės, o sumažėjus kelionėms, sumažėjo ir nakvynės namų tinklas. Kelionės atgimė tik viduramžiais, suaktyvėjus prekybai.
Renesanso laikotarpiu, sparčiai plėtojant ekonomiką, vėl atsirado didžiulis užeigos namų poreikis. Apgyvendinimo įstaigomis Anglijoje tapo ne tik pakelės nakvynės namai, bet netgi vienuolynai. Atsiradus poreikiui, nakvynės namų tinklas išaugo.
Devynioliktojo amžiaus antroje pusėje jau atsirado pirmieji kelionių biurai. Jie organizavo keliones ir ,,pardavinėjo“ klientams. Lig šiol minima pirmosios dvidešimties mylių kelionės traukiniu. Kelionės metu turistus linksmino pučiamųjų instrumentų orkestras, keliautojai buvo vaišinami. Vieną
šilingą kainavusioje kelionėje galėjo dalyvaut penkių šimtų
septyniasdešimties žmonių grupė. Kelionės organizatorius T.Kukas.
Ypač sunkus periodas turizmo vystymosi istorijoje buvo masinio turizmo pradžios
laikotarpis. Jo metu vyko Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai,
Didžioji ekonomikos krizė. Minėti įvykiai neigiamai veikė turizmo
vystymąsi, tačiau kaip tik šiuo periodu turizmas labai išsiplėtė. Žemos
kainos lėmė didžiulį kelionių skaičiaus augimą. Nuo 1938 m. per ketverius metus kelionių skaičius išaugo nuo dviejų iki dvidešimties milijonų.
Vėliau prasidėjo masinio turizmo plėtros etapas. Šiuo laikotarpiu susiformavo tikrasis turizmo verslas, neatsiliekantis nuo kitų industrijos šakų savo apimtimis,
įstaigų ir organizacijų tinklu, produktų įvairove, organizacijos ir
valdymo metodų ypatumais. Penktasis ir šeštasis dešimtmečiai – viešbučių
statybos, turizmo firmų kūrimosi, pramogų verslo vystymosi laikotarpis
Europoje. Septintajame dešimtmetyje – išvykstamojo turizmo laikotarpis
Europoje. Atsigavę po karo, europiečiai pradėjo masiškai keliauti po
svečias šalis. Aštuntajame dešimtmetyje masinio turizmo pasiūla įgijo
diferencijuotą pobūdį ir iš masinės (konvejerio tipo) pasiūlos tapo
masiškai diferencijuota. Apibūdinant konvejerio tipo principą turizme,
turimas galvoje turistų poreikių ir motyvų vienarūšiškumas, tuo tarpu
diferenciacija reiškia poreikių įvairovę. Gamintojų rinka tapo vartotojų
rinka. Šiame dešimtmetyje turizmo įmonės išplėtė savo veiklą, siūlė vis naujas ir naujas paslaugas, gerino jų kokybę. Vis labiau plėtojamas kaimo turizmas, pradėta rūpintis gamtiniais ištekliais.
Turizmas labiausiai paplitęs išsivysčiusiose šalyse. Ekonomiškai atsilikusios šalys daugiau priima turistų negu išleidžia savų užsienin.
Lietuvos kaimo turizmas dar nėra toks paplitęs tarp užsieniečių. Anksčiau mus buvo atradę rusai, tačiau aštrėjant politinėms įtampoms jie mus pakankamai greitai ir pamiršo. Klaipėdos kraštas yra pamėgtas vokiečių, Aukštaitija ir Dzūkija- Izraelio turistų. Tačiau skaičiai tikrai nekeliantys jokios nuostabos. O pasigirti tikrai yra kuo:)
AtsakytiPanaikintihttp://kaimoturizmosodyba.eu/